Pasibaigusio 2009 metų pasaulio vyrų čempionato Kroatijoje pabaiga pasižymėjo keliais skandalais. Primename, kad finalinėje dvikovoje Prancūzijos rinktinė 24:19 (11:12) įveikė šeimininkus kroatus ir trečiąjį kartą istorijoje tapo pasaulio čempionais. Kroatijos rinktinei namie nepavyko iškovoti pasaulio čempionų titulų. Turbūt su tuo niekaip negalėjo susitaikyti Kroatijos federacijos viceprezidentas Zoranas Gobacas, kuris finaliniam susitikimui teisėjavusius teisėjus išvadino "banditais ir mafijozais". Tačiau Vokietijos rankinio ekspertas šiame pasaulio čempionate žymus treneris Jurijus Ševcovas labai palankiai įvertino Danijos teisėjų poros N.Olesen ir L.Pedersen darbą finale. Treneris gyrė juos už tai, kad jie nepasidavė vietos sirgalių spaudimui ir įtampai bei puikiai atliko savo darbą. Bronzos medalius iškovojo mūsų kaimynai lenkai, kurie kovoje dėl trečios vietos 31:23 (14:11) įveikė Danijos rinktinę. 2007 metais pasaulio čempionate Vokietijoje Lenkijos rinktinė pasipuošė sidabro medaliais, o bronzos medalius laimėjo danai. Pasaulio čempione tada tapo Vokietija, kuri šiame čempionate liko penkta.

     Pasibaigus čempionatui buvo išrinkta simbolinė turnyro rinktinė:
Vartininkas                   - Thierry Omeyer (FRA)
Kairys kraštas              - Michael Gigou (FRA)
Kairys pusiau kraštas    - Blaženko Lačkovič (CRO)
Įžaidėjas                      - Nikola Karabatič (FRA)
Dešinys pusiau kraštas  - Marcin Lijewski (POL)
Dešinys kraštas            - Ivan Cupič (CRO)
Linijos žaidėjas             - Igor Vori (CRO)

Naudingiausias žaidėjas      - Igor Vori (CRO)
Rezultatyviausias žaidėjas   - Kiril Lazarov (MKD) 92 įvarčiai (pasaulio čempionatų rekordas)





     Daugiausia kartų pasaulio vyrų rankinio čempionais yra tapę Švedijos ir Rumunijos rinktinės:

Švedija                    - 4 kartai (1954, 1958, 1990, 1999)
Rumunija                 - 4 kartai (1961, 1964, 1970, 1974)
Prancūzija                - 3 kartai (1995, 2001, 2009)
Vokietija                  - 3 kartai (1938, 1978, 2007)
Rusija (buv. SSSR)   - 3 kartai (1982, 1993, 1997)
Ispanija                   - 1 kartas (2005)
Kroatija                   - 1 kartas (2003)
Jugoslavija (dab. Serbija) - 1 kartas (1986)
Čekoslovakija (dab. Čekija) - 1 kartas (1967)

     Prizininkėmis yra tapę Danijos, Lenkijos, Vengrijos ir Austrijos šalių rinktinės. Pasaulio čempionais SSSR rinktinės   sudėtyje 1982 metais yra tapę Valdemaras Novickis ir Raimundas Valuckas.


     Dar vienas skandalas kilo paskutinčempionato dieną pačioje IHF. Kai IHF prezidentas egiptietis Hassan Moustafa pareiškė nepasitikėjimą organizacijos generaliniu sekretoriumi Peteriu Muhlematteriu. Pastarasis atsisakė atsistatydinti iš savo posto ir pažėrė kritikos IHF veiklos atžvilgiu. Taip pat buvo prikišta prezidentui dėl neskaidraus 1999 metų pasaulio čempionato Egipte dotavimo iš IHF sąskaitos, kai organizacinis šio renginio komitetas, kurio pirmininku buvo Hassan Moustafa gavo iš IHF 1,6 mln. Šveicarijos frankų. IHF iždininkas ispanas Miguel Roca palaiko prezidentą. Greičiausiai ši problema bus sprendžiama sekančiame IHF kongrese.


     Kitas pasaulio čempionatas įvyks 2011 metais Švedijoje.  Atranka į šį čempionatą turėtų prasidėti 2010 metų sausio mėnesį.